Eleno's art gallery.

Rašau, piešiu ir kūriu su photoshop ;DD

Dabar dedu istorijos ,,Nepaprastas gyvenimas" pirmąją dalį.

Nejaukiai jaučiausi sedėdama viena prie kavinės staliuko. Jau buvo 14 valanda, o Monika dar nepasirodė. Siaubas. Sėdžiu prie kavos puodelio jau 30 minučių. Ji siaubingai veluoja. Apsidairiusi pastebėjau, kad daugelis į mane spokso. Nors lankytojų buvo nedaug (apie 4-5) jaučiausi nejaukiai viena sedėdama. Kažkoks šviesiaplaukis vaikinas taip pat sedėjo vienas, ir neatrodė, kad konors lauktų. Keista, bet ne pirmą kartą jį matau. Kur nors eidama dažnai matau jį už savo nugaros. Keista. Pagaliau pamačiau uždususią Moniką, kuri vos ne vos atidarė kavinukės duris. Apsidairiusi ir susitaršiusiais raudonais plaukais ji pribėgo prie mano staliuko.
-Ar nesakiau, kad susitinkame 13:30? –piktai ir kartu nerūpestingai paklausiau.
-Sorry, Ema.Mane vėl paliko po pamokų, - pasisveikindama ji man pakštelėjo į skruostą.
Palaukiau kol ji susitvarkys ir atsisės.
-Atrodai siaubingai.
-Ačiū, Ema. – su ironija tarė Monika. – Tu kaip visada nuostabiai.
Nieko jai neatsakiau, tik pažvelgiau į veidrodines duris, kur mačiau save. Juodi plaukai, mėlynos akys, tvirta,liekna, aukšta penkiolikos metų panelė. Nuostabu.
-Tai apie ką norėjai pasikalbėti? –paklausiau jos kuo greičiau, nes jau atsibodo sedėti kavinėje ir norėjau traukti namo.
-Aaaa, taip... –nutęsė ji ir pasiknisusi rankinėje ištraukė baltą voką. – Šeštadienį vyks vakarėlis. Mano namuose. Daug vaikinų, daug pramogų...
Atplėšiau voką. Jame buvo kvietimas.
-Klausyk, juk sakiau, kad nemėgstu vakarėlių. Tai aš tavęs laukiau ilgiau nei 30 min. Dėl kažkokio šikpopierio? –pakėliau balsą ir jutau į nugarą įbestą šviesiaplaukio mąslų žvilgsnį.
-Paklausyk, Ema. Aš noriu, kad būtum tame vakarėlyje. Tu mano geriausia draugė. Be tavęs linksma nebus. Prašauuu!
-Jis vyks rytoj ar ne? –susimąsčiau pikta veido išraiška. – Gerai jau... Kelintą? –nusileidau jai, ką darau labai retai.
-Ačiūūūūū, susitiksim penktą. –pakštelėjusi į skruostą išbėgo.
Išsitraukusi iš rankinės 5 dolerius palikau ant stalo. Atsistojusi pasiėmiau švarkelį ir rankinę. Nors buvo ankstyvas pavasaris, kieme ne taip jau ir šilta.





Grįžusi į kambarį drėbiausi ant lovos ir garsiai sau tariau:
-Kodėl tas šviesiaplaukis mane seka? Gal jis iš kokios mafijos? –susimąsčiau ir nusijuokiau. Prisiminiau, kaip ėjau namo, o jis ėjo iš paskos. Kai į jį atsisukdavau, jis net nemegindavo slėptis. Įdėmiai žiūrėdavo į mane. Keista. Netgi labai.
Išgirdau savo sesers Saros riksmą mamai:
-Mama! Bet aš noriu į tą vakarėlį kur eis Ema!
-Mieloji, juk žinai, kad tau tik dešimt. Tavo sesei penkiolika, tad nesispyriok.
-Puiku, tada aš paskambinsiu tėčiui, ir jis man leis! –užsispyręs ožys (kaip aš vadinu savo sesę) nubėgo į savo kambarį.
Žinau, kad ji nedrįs paskambinti tėčiui. Jau dvejus metus mano tėvai išsiskyrę. Vaikų globa atiteko mamai, ir dabar turime gyventi name, kuris yra beveik už miesto. Šiaip, po skyrybų mano gyvenimas labai pasikeitė. Išgražėjau, vaikinai pradėjo mane ,,kabinti“, beveik visą laiką būdavau su draugais ir žinoma, šiek tiek suprastėjo mano pažymiai. Bet tai nesvarbu. Dabar svarbiausia – kas bus per vakarėlį?






Visur buvo daugybė žmonių. Vieni jau gulėjo prisigėrę, kiti dar tik pradėjo. Su trumpa sidabrine suknele įžengiau į Monikos namus. Visi šoko, gėrė, dainavo, plepėjo, vaikščiojo... Apsidairiusi pamačiau raudoną plaukų kupetą ir aukštakulniais nukulniavau link jos.
-Ema! –turbūt visi buvę name išgirdo Monikos rinksmą. – Tu atėjai!!! –apsidžiaugusi uždainavo Monika.
-Taip, atėjau, -nusišypsojau ir pamačiusi dvi paneles, su kuriomis kalbėjosi Moniką pasiveikinau.
-Eime, įpilsiu konors tau išgerti...
-O gal aš galėčiau tai padaryti? – paklausė tas pats šviesiaplaukis vaikinas, nepastebimai atsidūręs prie manęs.

Man iš tikro patiko. Labai sklandus tekstas, lengvai "skaitosi". Gal tik viena pastabėlė: kažkaip būtų visai nieko, kad būtų litai, o ne doleriai ir vardai būtų lietuviški (na, Monika ir taip lietuviškas, Ema irgi gali būt kaip trupminys. Kiek labiau užkliuvo Sara... ) Čia gal man asmeniškai.

Bet šiaip, keep going. Laukiu tęsinio.

Geras. šiaip jo nelabai mėgstu, bet ikonos tikrai gražios.