The class of arts

Emilie atėjo dar prieš skambutį, kol klasėje buvo vos keli mokiniai ir atsisėdo gale. Iš krepšio išsitraukė nugvelbtą knygą. Pasirodo pasisekė - tai buvo sena Mystic Falls istorija, be to dar paraštėse vidur buvo prirašinėta įvairiausių pastabų.

Jos tyrinėjimus sutrukdė skambutis. Emilie buvo priversta įsidėti savo knygą ir išsitraukti piešimo sąsiuvinį ir užrašus. Kad ir kaip ji stengėsi susikaupti, žvilgsnis vis krypo į knygą kuprinėje.

Nuskambėjus skambučiui, Emilie raginti nereikėjo. Pašokusi iš savo vietos, greit susirinko savo daiktu. Pirma visų išdūmė lauk.

Dar prieš nuskambant skabučiui klasėje pasirodė naujas veidas mokykloje, bei mieste. Apsiregęs gan kasdieniškai: džinsais, marškiniais ir megztiniu ant viršaus, Tom žengė į kabinetą.. Pirmiausia apžvelgęs klasę nuėjo prie lango ir jį kiek pravėrė, nes kabinete buvo gan trošku. Tada žengęs prie savo stalo nužvelgė esančius popierius, prisėdęs kelis paskaitė, tai buvo visokios aplausos ir panašios nesąmonės. Atsistojęs priėjo prie lentos, ant jos su kreida užrašė TOM BLACK, bei vėl atsisėdęs prie savo stalo ėmė laukti mokinių.

Kadangi Mijai buvo visko jau per daug nesusigaudė nei jausmuose nei įvykiuose liūdna ir susimasčiusi įžengė į klasę ,ji jau gailėjosi,kad atvyko čia nes nieko gero per visą šį laiką nebuvo,gimtadienis buvo net neatšvestas nes visi jį pamiršo. Ji jautėsi vieniša,ilgėjosi to ką paliko Nijorke brolio,vakikino su kuriuo išsiskyrė tik dėl to ,kad atvyko čia.Pamačiusi Elena nuotaika dar labiau subjuro.Net negalvodama atsisėdo į pirmą suolą priešais mokytoją.Ir tik kai pakėlė akis pamatė pirmą gerą dalyką,jauną išvaizdų vaikiną kuris,kad yra mokytojas nebūtų kilus net mintis. O į užrašą ant lentos nekreipė dėmesio nes taip Niujorke atėja savo vardą užrašydavo naujokai vaikinai norėdami pasimaivyti ir sutaupyti laiko prisistatinėjant.Todėl pasisveikoino kaip su savo bendramžiu
-Labas tu turbūt Tomas,ir atrodo būsi naujokas kaip ir aš šitoj klasėj,nes visai nesenai atvykau čia. Jei nori gali prisėsti prie manęs,bus dviese smagiau,klausytis,ką pasakoją ar liepia miešti mokytojas.Tikiuos neteks piešti kokių asočiu ar dar ko nors nes negaliu pakęsti natiurmortu.
šiek tiek nusišypsojo ir pažvelgė į vaikiną

Pirmiausia į klasę įžengė Elena, jis nužvelgė ją, jai to nematant ir kai pastaroji prabilo pakėlė galvą, kad matytų jos akis.
-O, taip, labas.
Nusišypsojo ir palydėjo merginą akimis iki suolo.. Tada įžengus Mijai pastebėjo sumišimą jos viduje, ar tai liūdesys, ar nuovargis, o gal pyktis Tom, negalėjo pasakyti. Kai ši prabilo Tomo veide pamažu atsirado šypsena, jis atsitiesė kėdėje ir alkūnėmis atsirėmė į stalą.
-Malonu panele....,- jis laukė kada ji prabils ir staiga suskambėjo skambutis, tad jam teko pakilti nuo kedės.
-Nežinau ar turi vietą, bet kažkur gali atsistoti.
Klasėje prisirinko likusieji mokiniai. Tom atsikvepė ir vieną kartą suplojo rankomis lyg nutildydamas triukšmą klasėje ir lyg pranešdamas, jog dabar kalbės jis.
-Kaip matote ant lentos, aš esu Tom Black, naujas jūsų menų mokytojas.
Jis pažvelgė į Miją ir nusišypsojo.
-Nors natiurmortų nemėgstu, tačiau pagal programą vieną turėsite.. tačiau ne dabar..
Jis kiek šypsojosi.
-Apskritai norėčiau, kad jaustųmėtes čia laisvai... Nežadu būti griežtas ar panašiai..
Jis išėjo iš už savo suolo.
-Taigi, kadangi jūsų visai nepažįstu, būtų malonu, jei pasidarytumėte korteles su savo vardu ir pavardę ir padėtumėte suolo priekyje... Tebunie tai pirmoji užduotis.
Jis nusišypsojo sukryžiavo rankas ties krūtine ir atsiremė į sieną stebėdamas klasę.

kadangi Mija negalėjo patikėti,kad tom mokytojas,nusijuokė ir jos nuotaika pagerėjo.Ir vis dar manė ,kad jis išsidirbinėja ,kaip mėgsta vaikinai
-Tomai,gerai vaidini būsi puikus aktorius. Bet tavo vietoj liaučiaus vaidinus,kad ir iš ko susilažinai,nes atėjęs mokytojas tikrai pasius nes jie čia visi seni bambeklei.
-Beje aš Emilija,bet vadink mane Mija
užsirašė ant kortelės Mija ir padėjo suolo priekyje
-Na manau esi orginalesnis už kitus vaikinus. Nes jie kortelių dar nesumastydavo.
pamerkė jam akį

Tom žvelgė į prabilusią merginą ir nusišypsojo palengva ėjo Mijos pusėn ir priėjęs jos suolą prisitraukė kėdę, žinoma kiti mokiniai viską matė, tačiau Tom buvo laisvas, gal dar ir dėl savo amžiaus.. Žiūrėdamas tiesiai Mijai į akis ir sunėrė pirštus vienus į kitus.
-Senasis mokytojas išėjo į pensiją,- paaiškino,- aš ne pokštauju.. Teks priprasti turėtų tokį žavų mokytoją.
Jis nusišypsojo ir stodamasis pamerkė akį merginai atgal.
-Tad ir užduotis buvo ne tiesiog vardą užrašyti, bet gali ką nors įdomiau sugalvoti.
Tada nusigręžė nuo jos ir ėjo vėl į klasės priekį.
-Beje, panele Emilija, turite gražų raštą.

Mija nuraudo niekas jos senai nevadino Emilija ,mama ir ta vadino ją Mija,bet iš jo lūpų šis vardas jai nuskambėjo gražiai nors anksčiau negalėjo pakęsti,kai ją taip vadindavo.
-Tada tai bus vienintelė pamoka į kurią eisiu su mielu noru.
nusišypsojo
-Tai ką piešim šią pamoką?
pažvelgė į Tom

Tom eidamas per klasę vis užkliūdavo už kitų mokinių kortelių, paimdavo jas ir perskaitydavo, tada pažvelgdavo į mokinių akis, Mija vėl prabilo, tad Tom nusišypsojo ir atsisuko.
-Na, malonu, kad eisi su mielu noru.
Jis pažvelgė į mokinius, kurie jau baiginėjo rašyti vardus tad vėl suplojo ir keliais didesniais žingsniai nuėjo prie lentos.
-Gerai, ką šiandien norite daryti?
Jis pamatė mažą pasimetimą vaikų veiduose tad spraktelėjo pirštais ir pirštą nusuko į vieną mokinį, kiek užtruko kol perskaitė jo vardą, tada garsiai ištarė ir pažvelgė jam į akis.
-Ką norėtum piešti?
Jis kiek pamikčiojo ir Tom sprendimu jis nelabai būtų atsakęs ką nors, tad jis atsikvepė ir nusišypsojo.
-Na, teks priprasti, kad aš kalbėsiu su visais, tad būūkit pasiruošę.
Jis nusišypsojo ir permetė akimis klasę.
-Gerai,- stiga prabilo,- aš esu naujas šiame mieste, gal norite mane supažindinti su miestu? Nupieškit jums labiausiai patinkančią miesto dalį.. Suprantu, kad piešiniai kartosis, bet tikiuosi nebus identiški.. Pas mane svarbiausia, kad naudotųmėtes savo fantazija.. Turiu omeny, juk kiekvieną daiktą matome skirtingai, tad net ir tos pačios vietos manau atrodys kitaip.
Jis nusišypsojo ir atsisuko į Miją.
-Panele Emilija, kadangi esate nauja, galite nupiešti kelią iki savo namų.
Jis nusišypsojo ir nusijuokė.
-Juokauju, vis vien manau miestą pažįsti labiau nei aš.

Mija susimąstė ir nusprendė,kad neturi nei vienos mėkstamos vietas šiame mieste,nes mėkstamiause tapo viena klaikiausiu šiuo metu. Bet visvien paėmė pieštuką ir nupiešė miško vietą kur tekėjo upelis ant žemės gulėjo durklas ir mergina.Tik baigusi piešti Mija pabudo tarsi iš trankso,ir supratusi,ką nupiešė galvojo,ką daryti,kaip nuslėpti piešinį nuo mokytojo.Nes jei pamatys turės daug ką aiškinti. O to ji nenorėjo.Mijos akys bėgiojo po klasę ir ieškojo kur paslėpti piešinį atrodė tarsi slėptų nusikaltimo įrankį,tik prastai sekėsi nes nesugalvojo kur.

Tom vėl vaikščiojo po klasę ir stebėjo kaip dirba mokiniai, praėjęs pro Miją gan nepastebimai nužvelgė jos piešinį, tačiau nuėjo toliau apsimesdamas kad nematė. Priėjęs prie Elenos pažvelgė į jos piešinį.
-Mm.. įspūdinga, iš ties..
Nusišypsojo nepaprasto grožio merginai.
-Kas čia?

-Aišku.
Nusišypsojo tada pasilenkė šalia jos ausies ir tyliai sušnabždėjo.
-Kitoje pusėje užrašyk adresą.
Atsitiesdamas nusišypsojo ir nusijuokė, vėl nuėjo stebėdama skitų mokinių piešinius, bet daugiausiai visi piešė barą. Praeidamas pro Miją dar kartą pažvelgė į jos piešinį ir nuėjo prie savo stalo.
-Kas baigėt, jei norit atneškit piešinį ir galite eiti.. Beje,-dar lyg naujai pradėjo kalbą,- yra mieste kokių galerijų?

Mija suplėsė piešinį ir pažvelgė piktai į Eleną. Tada liūdnai žiūrėjo į lentą.
Ir nenorėjo niekur eiti,buvo labai liūdna.Vėl sugrįžo liūdesys iš kai prisiminė pastaruosius įvykius.

-Na, galerijų.. meno galerijų.
Nusišypsojo žiūrėdamas į Eleną ir kai nuskambėjo skambutis pamažu visi pradėjo nešti savo darbus, jis vis paimdamas juos į rankas dėjo į vieną vietą ir žiūrėjo į Eleną, tada pro jos petį pažvelgė į Miją, kuri vis dar sedėjo savo vietoje.
-Emilija, pasilik trumpam.
Šuktelėjo jai ir vėl pažvelgė į Eleną.

-Gerai linksiu.
nes niekur nenorėjo ir taip eiti

-Meno galerijų čia mažai, - šypteli. - Čia menas nepopuliarus, - nusijuokia Elena ir žengia prie durų.
-Viso gero..... Mokytojau, - sutrikusi taria ir paskutinį kartą pažvelgusi į Tom ir Miją išeina.

-Na, atrodo teks keisti miestelio požiūri, tiesa?
Nusišypsojo Elenai ir palydėjo ją akimis.
-Viso geriausio..
Kai iš klasės išėjo visi ir su paskutiniu durų uždarymo garsu kabinete stojo nejauki tyla Tom atsistojo nuo kedės ir atsikvepė apėjęs savo stalą sukryžiavo rankas ties krūtine ir pasirėmė į savo stalą.
-Nori pasipasakoti?